Dažyti betoninėms grindims, eksploatuojamoms patalpų viduje ir išorėje, jei nėra intensyvaus saulės spinduliavimo (pvz., pastogėje), rekomenduojama naudoti dvikomponentį epoksidinį gruntą EPOPRIM. Vienu metu gali būti dažomos tiek betoninės, tiek ir metalinės paviršiaus dalys. Gaunasi tvirta, atspari dėvėjimuisi ir cheminių reagentų (atskiestų šarmų tirpalų, silpnų rūgščių, tirpiklių,benzino, tepalų ir kt.) poveikiui danga.

Rekomenduojama tokia dažymo technologija:

1. PAVIRŠIAUS PARUOŠIMAS

Dažomas paviršius turi būti švarus, be dulkių ir kitokių teršalų. Nuo metalinių paviršių reikia pašalinti rūdis. Betonas turi būti vienalytis, idealiu atveju be modifikuojančių priedų (polimerinių dispersijų, sukietėjimo greitintuvų, hidrofobinių priedų ir pan.). Minėti priedai gali neigiamai paveikti grunto EPOPRIM adheziją su pagrindu (betonu). Todėl, jeigu nėra tiksliai žinoma betono sudėtis, reikia atlikti nedidelio plotelio bandomąjį dažymą, po to mechaniškai patikrinant adheziją. Betono absoliutinė drėgmė neturi viršyti 4 %.

Nauji betoniniai paviršiai turi tvirtėti bent 28 paras prieš dažant juos gruntu EPOPRIM. Kai kuriais atvejais (žema temperatūra, labai storas šviežio betono pagrindas, dideli drėgmės svyravimai) reikia išlaukti iki 60 parų. Kalkinis pienas turi būti pašalintas (geriausiai mechaniškai). Detalesnė informacija apie betoninių paviršių paruošimą dažymui pateikta šiuo adresu: www.rilak.lv, skyrius Betoninių paviršių paruošimo dažymuo taisyklės.

2. PAVIRŠIAUS GRUNTAVIMAS

Gruntavimui naudojamas mišinys iš pagrindo EPOPRIM ir kietintojo EPOPRIM santykiu 100:18 pagal masę ir papildomu skiedimu tirpikliu 646 ar 647 (10 – 15 % pagal svorį arba 15 – 20 % pagal tūrį). Pagrindas EPOPRIM rūpestingai sumaišomas su kietintoju EPOPRIM ir tam, kad prasidėtų epoksidinė reakcija, išlaikomas 30-40 min. prie +20 °C temperatūros. Po to pridedamas tirpiklis. Po 5 min. maišymo gruntavimo mišinys paruoštas naudojimui.

Gruntuojama, prisotinant paviršių tolygiu sluoksniu, teptuku ar voleliu. Džiūvimo trukmė prie +20°C temperatūros 8 val., prie +10°C temperatūros 12 val. Gruntavimo mišinys gyvybingas: 10 val. prie +20 °C temperatūros ir 16 val. prie +10 °C temperatūros. Paruošto mišinio sunaudojama 7 - 10 m²/l (100 - 150 g/m²). Dėl jo sudėtyje esančių tirpiklių, mišinys yra pavojingas gaisro atžvilgiu. Dirbant su juo negalima rūkyti, naudoti atviros ugnies šaltinius. Patalpose, kuriose atliekami dažymo darbai, reikia užtikrinti gerą ventiliaciją. Dirbantieji turi naudoti kvėpavimo organų, akių odos apsaugos priemones. Darbo įrankiai valomi tirpikliais 646, 647.

3. DENGIAMASIS DAŽYMAS

Dengiamajam sluoksniui naudojamas mišinys iš pagrindo EPOPRIM ir kietintojo EPOPRIM santykiu 100:18 pagal masę. Siekiant optimalaus darbinio klampumo galima iki 15 % skiesti tirpikliais 646 ar 647. Pagrindas EPOPRIM rūpestingai sumaišomas su kietintoju EPOPRIM ir tam, kad prasidėtų epoksidinė reakcija, išlaikomas 30-40 min. prie +20 °C temperatūros. Reikalui esant pridedamas tirpiklis 646 ar 647. Dengiamąjį dažymą galima atlikti: prie +20 °C temperatūros praėjus 12 val. po gruntavimo (bet ne vėliau kaip po 72 val.); prie +10 °C temperatūros praėjus 18 val. po gruntavimo (bet ne vėliau kaip po 96 val.). Sunaudojimas priklauso nuo reikiamo galutinės dangos storio bei paviršiaus reljefo ypatumų. Vidutiniškai sunaudojama  6 - 8 m²/l (120 - 170 g/m²). Darbo įrankiai – teptukas, volelis. Po darbo jie valomi tirpikliais 646, 647. Dirbant negalima rūkyti, naudoti atviros ugnies šaltinius. Reikia užtikrinti gerą patalpos ventiliaciją, naudoti kvėpavimo organų, akių odos apsaugos priemones.

PLIENINIŲ PAVIRŠIŲ DAŽYMO SISTEMŲ SCHEMOS:

1. C2 EKSPLOATAVIMO KATEGORIJOS.

2. C3 EKSPLOATAVIMO KATEGORIJAI.

3. C4 EKSPLOATAVIMO KATEGORIJAI.

4. С5-I ir С5-М EKSPLOATAVIMO KATEGORIJOMS.

BENDROJI DALIS 

• Dažomo betono sudėtyje negalia būti keitiklių priedų, turinčių neigiamos įtakos dažymo kokybei. Nežinomos sudėties betonuojamiems paviršiams, o taip pat naudojant anksčiau nepatikrintus keitiklius-priedus, reikia atlikti lakavimo – dažymo testą nedideliame plote, ir nustatyti sukibimą bei kitus lakavimo – dažymo kokybės rodiklius. 
• Betono absoliutus drėgnumas turi būti ne daugiau kaip 4 %. (Santykinis betono drėgnumas turi būti ne daugiau kaip 97%). Vienas iš dažniausiai pasitaikančių betono paviršiaus drėgmės šaltinių yra gruntiniai vandenys. Todėl reikia įsitikinti hidroizoliacijos patikimumu po betono pamatu. Statybinėje praktikoje plačiai paplitęs betono drėgmės patikrinimo metodas yra nedidelio paviršiaus ploto apklijavimas polietileno plėvele (ne mažiau kaip 10 mkm storio, maždaug 1 m x 1 m dydžio plėvelės atraiža lipnia juosta priklijuojama pagal perimetrą vienai parai). Jei vidinėje plėvelės pusėje susikaupia drėgmės kondensatas arba betonas patamsėja, tai liudija apie paviršiaus drėgnumą. Tokiu atveju betono dažyti negalima.
• Reikia turėti omenyje, kad betono drėgnumą reikia nustatyti planuojamomis lietų grindų temperatūros ir drėgmės sąlygomis. Pavyzdžiui, atliekant bandymus šildomose patalpose (esant padidintai temperatūrai ir sumažintai oro drėgmei), galima nustatyti drėgmę betone, tuo tarpu nesant šildymo (esant žemesnei temperatūrai ir didesnei oro drėgmei) bandymų metu gali būti nenustatyta perteklinė drėgmė betone dėl žemo vandens garų slėgio.
• Betonas turi būti švarus, nedulkėtas ir be šiukšlių, susidariusių dėl abrazyvinio valymo. Dulkes šalinti rekomenduojama šepetėliu, o po to paviršių nuvalyti pramoniniu dulkių siurbliu. Nerekomenduojamas drėgnas valymas, nes po jo reikia 24 valandas džiovinti paviršių.
• Ruošiant betoninius paviršius, eksploatuojamus didelių temperatūros pokyčių sąlygomis, būtina įrengti taip vadinamas „temperatūrines siūles“, neleidžiančias dangai suskilinėti. Vienas iš „temperatūrinių siūlių“ įrengimo variantų parodytas 1 pav. 

• Paviršius turi būti mechaniškai tvirtas ir nesideformuoti, veikiant mechaninėms apkrovoms iki 25 MPa (250 kg/cm2). 
• Betono atsparumas turi būti ne mažiau 2 N/mm2 (matuojant trūkimo metodu). 

BETONO PARUOŠIMAS

1. Naujas betonas

Naujo betono paviršiai turi kietėti ne mažiau kaip 28 paras, prieš juos lakuojant arba dažant. Kai kuriais atvejais (žemesnė temperatūra, labai storas naujo betono pagrindas, dideli drėgmės svyravimai), reikia laukti iki 60 parų. Reikia pašalinti kalkių pieną (pageidautina mechaniniu būdu):
rotacine šlifavimo mašina, naudojant abrazyvines medžiagas, kurių grūdėtumo numeris 16 arba 36, arba smėliasrove, naudojant gamtinį smėlį arba kvarcą). Kartais naudojamas ėsdinimo rūgštimi būdas nerekomenduojamas dėl žemiau aprašytų priežasčių.

1.1. Ėsdinimas rūgštimi

Naujo betono paviršiaus ėsdinimas rūgštimi efektyviai pašalina kalkių pieną. Tačiau po ėsdinimo rūgštimi būtina kruopščiai nuplauti betono paviršių vandeniu, o po to jį išdžiovinti. Kiti ėsdinimo rūgštimi trūkumai:

Teisingas įrankių pasirinkimas yra vienas iš lemiamų veiksnių, siekiant gauti dangą su aukštomis dekoratyvinėmis savybėmis. Standartiniams dengimo serijos RILAKDEKOR dekoratyvinėmis dangomis metodams rekomenduojama naudoti šiuos įrankius (žr. lentelę). Šiuo metu teptukų ir volelių  pasirinkimas rinkoje gana platus ir pasirinkti kokybišką dažymo įrankį kaip taisyklė yra nesunku.

Tačiau ypatingą dėmesį reikia kreipti mentelių pasirinkimui serijos RILAKDEKOR dangoms. Esmė tame, kad dauguma šiandien rinkoje siūlomų mentelių skirtos atlikti standartinėms statybinėms procedūroms, tokioms kaip tinkavimas, glaistymas, dengimas statybiniais klijais ir pan., tuo tarpu mentelės, naudojamos dengti dekoratyvinėmis dangomis turi būti ypatingų savybių. Rekomenduojama naudoti 2-jų tipų menteles.

1. Trapecinė mentelė iš aukštai legiruoto poliruoto nerūdijančio plieno (žr. foto 1)

Foto №1

Charakteringi ypatumai ir pranašumai:

1.1. Trapecinė forma (žr. foto 2) palengvina tolygų tinko paskirstymą paviršiumi bei sumažina riziką gauti faktūrą su pasikartojančia viena kryptimi orientuota reljefine struktūra. Tai ypač svarbu kuriant faktūras, imituojančias marmurą, smiltainį ir kt. (žr. produktus VALLE,  VENETO CLASSICO  ir  ATACAMA), nes natūraliems akmenims nebūdingos struktūros su giežtai taisyklinga geometrija.

Foto №2

1.2. Ergonominis dizainas ir patogi rankenėlė palengvina darbą, kuriant įvairias reljefines struktūras (ypač dideliuose plotuose), nes suteikiant paviršiui norimą faktūrą rankos riešas dirba įvairiais kampais ir besikeičiančia judėjimo amplitude. Gerai subalansuotas įrankis ne tik lengvina dengimo procesą (ranka mažiau pavargsta), bet ir įgalina sukurti labiau išraiškingas ir nepakartojamas faktūras, nes pagerinta ergonomika šiuo atveju reiškia ir platesnį galimų judesių diapazoną, kas galų gale leidžia gauti būtent Jūsų ir nepakartojamą faktūros piešinį.

1.3. Mentelė pagaminta iš labai atsparaus, aukštai legiruoto, poliruoto nerūdijančio plieno. Ši aplinkybė ypač svarbi poliruojamiems kalkiniams tinkams  VENETO CLASSICO ir ATACAMA, nes naudojant poliravimo stadijoje menteles, pagamintas iš įprastinio plieno, išsikišusios reljefo dalys gali pasidengti geležimi („geležiuotis“), dėl ko jos įgaus neišvaizdų juodą atspalvį, sukeltą anglinio plieno migravimu iš nepakankamos kokybės mentelės paviršiaus. Mentelės, rekomenduojamos RILAKDEKOR, pagamintos iš specialaus labai atsparaus nerūdijančio plieno ir todėl „geležiavimo“ rizika sumažinta iki minimumo. Reikia taip pat pažymėti, kad VENETO CLASSICO ir ATACAMA paviršių poliravimo etape slenkamųjų judesių metu mentelę veikia padidinta jėga (slėgis į darbinį paviršių). Spyruokliuojančios mentelės, rekomenduojamos RILAKDEKOR, paviršiaus savybės lengvina poliravimo procesą, užtikrina reikiamo rezultato gavimą su mažiausiomis darbo sąnaudomis, o taip pat sumažina riziką pažeisti paviršių pernelyg stipriai paspaudus mentelę.

1.4. Skirtingai nei standartinės mentelės naudojamos tinkavimo darbams, trapecinės RILAKDEKOR rekomenduojamos mentelės darbinės briaunos ir kampai yra užapvalinti (žr. foto 3). Tai labai svarbu, nes sumažėja rizika susidaryti ant dangos lygiagrečioms juostoms ir įbrėžimams dengiant galutiniu VENETO CLASSICO, ATACAMA, BOREALIS ir SETUAL sluoksniu.

Foto №3

Trikampė mentelė (žr. foto 4).

Foto №4

1.5. Kaip ir trapecinės, šios mentelės taip pat pagamintos iš labai atsparaus, aukštai legiruoto, poliruoto nerūdijančio plieno. Tai labai svarbu tuo atveju, kai mentelės naudojamos poliruoti kalkinio tinko paviršiams su sudėtingu reljefu, nes minimizuojama rizika susidaryti „geležiavimo“ defektams (žr. aukščiau p. 1.3). Taip pat, kaip ir trapecinės, šios mentelės turi užapvalintus kampus (žr. foto 5). Tai labai svarbu, siekiant išvengti lygiagrečių juostų ir įbrėžimų ant dangos atsiradimo, poliruojant VENETO CLASSICO ir ATACAMA sluoksnius, glotninant baltas gelio formos daleles bei glotninant įvairių tūrinių faktūrų reljefus („travertino“, „žievės“ ir kt.) gaunamus naudojant ATACAMA tinką. 

Foto №5

1. Gruntavimas

3. Suteikimas paviršiui reljefinės faktūros. Galimi įvairūs variantai.

a) «Sudūlėjusio smiltainio reljefas»

Susidaro brūžuojant poroloniniu faktūriniu velenėliu, po to suglotninant gautą grūdėtą reljefą metaline ar plastikine mentele vienos ar įvairių krypčių judesiais, priklausomai nuo norimo faktūros rašto.

 

 

c) «Medienos reljefas»

 

Sudaromas specialia gumine trintuve, imituojančia išilgai perpjauto medžio (lentos paviršiaus) struktūrą. Medžio plaušų struktūra ypač realistiškai imituojama lengvai siūbuojant trintuve nuo vieno jos plačios briaunos krašto prie kitos, atliekant paviršiumi išilginius slenkamuosius judesius.

d) «Žievės reljefas»

Norint stipriau išryškinti tinko ir vaško CERA spalvų kontrastą, leidžiama visiškai išdžiūvusio paviršiaus išsikišusias reljefo dalis lengvai pašlifuoti švitriniu popieriumi su vidutinio grūdėtumo indeksu (pvz., N 180).

 

 

7. Poliravimas

 

Norint išsikišusioms reljefo dalims suteikti didesnį blizgesį ir sodresnį toną, rekomenduojama visiškai išdžiūvusį paviršių nupoliruoti metaline mentele, laikant jos ašmenis smailiu kampu (kiek įmanoma gulsčiau) į paviršių. Dengiant vienatoniu ATACAMA (nenaudojant koleruoto vaško CERA) poliruoti būtina!

 

 

8. Dengimas ir apsauginio vaško VENETO CERA poliravimas

 

Norint labiau išryškinti tinko faktūros kontrastą, sustiprinti blizgesį, ir suteikti atsparumą drėgmei, rekomenduojama tinko paviršių dažytojo pirštine padengti plonu bespalvio vaško VENETO CERA sluoksniu. Vaškas sukamaisiais judesiais tolygiai įtrinamas į paviršių. Po to išdžiūvusį paviršių įtrinti iki blizgesio. Norint padaryti paviršių labai atsparų plovimui, vietoje vaško VENETO CERA leidžiama naudoti laką. Tam galima naudoti tinkamo blizgesio lakus Ekoakva, Luoten arba Paneļu laka. Norint suteikti dangai perlamutrinį blizgesį, rekomenduojama pridėti į laką pasirinktos spalvos perlamutrinės pudros PERLIUM.

 

 

9. Dangos faktūros galutinis vaizdas

 

a) «Sudūlėjusio smiltainio reljefas» Buvo panaudoti įvairių spalvų ATACAMA ir vaškas CERA. 

b) «Sudūlėjusio smiltainio reljefas». ATACAMA, nenaudojant vaško CERA. Paviršiaus kontrastas išryškintas poliruojant metaline mentele.

c) «Travertino reljefas». Buvo panaudoti įvairių spalvų ATACAMA ir vaškas CERA.

d) «Medienos reljefas». Buvo panaudoti įvairių spalvų ATACAMA ir vaškas CERA.

e) «Žievės reljefas». Buvo panaudoti įvairių spalvų ATACAMA ir vaškas CERA.

1. Pradinis paviršiaus dažymas.

Dažant velenėliu dažais MOVILAT 7 ar MOVILAT 12, tonuotais spalva, kuri toliau lems įtrūkių spalvą,  gaunamas bazinis paviršiaus sluoksnis.

2. Dengimas laku KRAKELUR.

Laku KRAKELUR velenėliu ar teptuku betarpiškai dengiamas visiškai išdžiūvęs bazinis sluoksnis. Po lakavimo prieš dengiant galutiniu sluoksniu reikia išlaukti bent 6 val.

3. Galutinis dažymas. 

arba

1. Gruntavimas

SCINTILLO nedideli 2÷3 m² ploteliai dengiami plačiu teptuku įvairių krypčių susikryžiuojančiais judesiais arba paskirstant produktą viena kryptimi.

 

arba

 

3. „Baltų dalelių“ glotninimas

 

Praėjus 5-15 min., kada lako pagrindas jau apdžiūvo, o baltos polimerinės dalelės tebėra drėgnos, paviršių reikia suglotninti metaline ar plastmasine mentele, laikant ją smailiu kampu (kiek įmanoma lygiagrečiau) į paviršių ir nestipriai spaudžiant įrankio ašmenis, tuo nežymiai paspaudžiant dar neišdžiūvusias polimerines daleles. Mentelės judesiai gali būti arba įvairių krypčių (foto 3.1), arba lygiagretūs (ištęsti viena kryptimi) (foto 3.2).

arba

4. Galutinis dangos faktūros vaizdas

1. Pirminis paviršiaus dažymas

3. Dengimas 2-ju sluoksniu

1. Pirminis paviršiaus dažymas

Atskiras nedidelis paviršiaus plotelis 2÷3 m2 plačiu teptuku padengiamas netolygiu BOREALIS sluoksniu.

 

 

3. Faktūros sudarymas

 

Dar neišdžiūvusią dangą aplyginti stačiakampe ar trapecine mentele su užapvalintais kraštais ir kampais, lengvai spaudžiant ją darbiniu paviršiumi. Tvarkingi lygiagretūs judesiai leis sukurti viena kryptimi orientuotą faktūrą tuo tarpu kai tolygūs įvairių krypčių judesiai sukurs “banguotą” faktūrą. Norint praturtinti reljefinį raštą rekomenduojama ant dar neišdžiūvusio paviršiaus užnešti papildomą BOREАLIS kiekį, uždedant jį ant darbinės mentelės paviršiaus ir analogišku keliu paskirstant paviršiumi.

 

 

4. Dangos faktūros galutinis vaizdas

 

Metalų apsauga nuo korozijos šiandien yra vienas iš svarbiausių techninių-ekonominių uždavinių. Šiandien pasaulyje bėra tik 30% metalo fondo, pagaminto per žmonijos istoriją. Kiti milijardai tonų išnyko, didžiąja dalimi dėl korozijos.
RLDG siūlo apsaugai nuo korozijos įvairius variantus paviršinių dangų.

Svarbiausi kriterijai pasirenkant dangas:

• būtinas dangos tarnavimo laikas; 
• dangos eksploatavimo sąlygos; 
• dažomo paviršiaus išvaizda; 
• paviršiaus, kuris bus dažomas, būklė; 
• dengimo sąlygos; 
• dažymo kaina, apimanti ne tik pačių lako-dažų medžiagų kainą, bet ir paruošiamųjų ir dažymo darbų kaštus; 
• dekoratyviniai reikalavimai galutinei dažomo paviršiaus išvaizdai.