Patarimai
Patarimai
Plieninių paviršių dažymo sistemų schemos
PLIENINIŲ PAVIRŠIŲ DAŽYMO SISTEMŲ SCHEMOS:
1. C2 EKSPLOATAVIMO KATEGORIJOS.
2. C3 EKSPLOATAVIMO KATEGORIJAI.
Betonuotų paviršių paruošimas dažymui
BENDROJI DALIS
- Dažomo betono sudėtyje negalia būti keitiklių priedų, turinčių neigiamos įtakos dažymo kokybei. Nežinomos sudėties betonuojamiems paviršiams, o taip pat naudojant anksčiau nepatikrintus keitiklius-priedus, reikia atlikti lakavimo – dažymo testą nedideliame plote, ir nustatyti sukibimą bei kitus lakavimo – dažymo kokybės rodiklius.
- Betono absoliutus drėgnumas turi būti ne daugiau kaip 4 %. (Santykinis betono drėgnumas turi būti ne daugiau kaip 97%). Vienas iš dažniausiai pasitaikančių betono paviršiaus drėgmės šaltinių yra gruntiniai vandenys. Todėl reikia įsitikinti hidroizoliacijos patikimumu po betono pamatu. Statybinėje praktikoje plačiai paplitęs betono drėgmės patikrinimo metodas yra nedidelio paviršiaus ploto apklijavimas polietileno plėvele (ne mažiau kaip 10 mkm storio, maždaug 1 m x 1 m dydžio plėvelės atraiža lipnia juosta priklijuojama pagal perimetrą vienai parai). Jei vidinėje plėvelės pusėje susikaupia drėgmės kondensatas arba betonas patamsėja, tai liudija apie paviršiaus drėgnumą. Tokiu atveju betono dažyti negalima.
- Reikia turėti omenyje, kad betono drėgnumą reikia nustatyti planuojamomis lietų grindų temperatūros ir drėgmės sąlygomis. Pavyzdžiui, atliekant bandymus šildomose patalpose (esant padidintai temperatūrai ir sumažintai oro drėgmei), galima nustatyti drėgmę betone, tuo tarpu nesant šildymo (esant žemesnei temperatūrai ir didesnei oro drėgmei) bandymų metu gali būti nenustatyta perteklinė drėgmė betone dėl žemo vandens garų slėgio.
- Betonas turi būti švarus, nedulkėtas ir be šiukšlių, susidariusių dėl abrazyvinio valymo. Dulkes šalinti rekomenduojama šepetėliu, o po to paviršių nuvalyti pramoniniu dulkių siurbliu. Nerekomenduojamas drėgnas valymas, nes po jo reikia 24 valandas džiovinti paviršių.
- Ruošiant betoninius paviršius, eksploatuojamus didelių temperatūros pokyčių sąlygomis, būtina įrengti taip vadinamas „temperatūrines siūles“, neleidžiančias dangai suskilinėti. Vienas iš „temperatūrinių siūlių“ įrengimo variantų parodytas 1 pav.
- Paviršius turi būti mechaniškai tvirtas ir nesideformuoti, veikiant mechaninėms apkrovoms iki 25 MPa (250 kg/cm2).
- Betono atsparumas turi būti ne mažiau 2 N/mm2 (matuojant trūkimo metodu).
BETONO PARUOŠIMAS
1. Naujas betonas
Naujo betono paviršiai turi kietėti ne mažiau kaip 28 paras, prieš juos lakuojant arba dažant. Kai kuriais atvejais (žemesnė temperatūra, labai storas naujo betono pagrindas, dideli drėgmės svyravimai), reikia laukti iki 60 parų. Reikia pašalinti kalkių pieną (pageidautina mechaniniu būdu):
rotacine šlifavimo mašina, naudojant abrazyvines medžiagas, kurių grūdėtumo numeris 16 arba 36, arba smėliasrove, naudojant gamtinį smėlį arba kvarcą). Kartais naudojamas ėsdinimo rūgštimi būdas nerekomenduojamas dėl žemiau aprašytų priežasčių.
1.1. Ėsdinimas rūgštimi
Naujo betono paviršiaus ėsdinimas rūgštimi efektyviai pašalina kalkių pieną. Tačiau po ėsdinimo rūgštimi būtina kruopščiai nuplauti betono paviršių vandeniu, o po to jį išdžiovinti. Kiti ėsdinimo rūgštimi trūkumai:
- Galimas korozinis rūgšties poveikis plieno armatūrai (apdorojant gelžbetonį), o taip pat plieninėms konstrukcijoms ir įrengimams, kurie gali būti patalpose.
- Ėsdinimo rūgštimi procedūrą atliekančiam operatoriui būtina dėvėti specdrabužius (rūgštims atsparias pirštines, guminius batus, kombinezoną, dujokaukę ir pan.), apsauginius akinius ir specialias kvėpavimo organų apsaugos priemones.
Jei vis dėlto buvo nuspręsta naują betono paviršių ėsdinti rūgštimi, tuomet rekomenduojama naudoti druskos rūgštį, atskiestą iki 10÷15% koncentracijos. Rekomenduojama išeiga 0,5 litro/m2. Betoninio paviršiaus apdorojimo rūgštimi metu atsiranda oro burbuliukai. Reakcija trunka apie 5 min. (Kaip taisyklė, parduodama druskos rūgštis yra 30 % koncentracijos).
1.2. Pašaliniai teršalai
Praktiniais sumetimais rekomenduojama įsitikinti, ar betoninis paviršius nesuteptas tokiais teršalais, kaip bitumo, lakų a dažų dėmės, tepalai ir kt. medžiagos, kurios gali užteršti naują betoną statybinių darbų atlikimo metu. Šiuos vietos nešvarumus reikia pašalinti mechaniniais būdais.
2. Senas betonas
Senas betonas“ turi būti geros būklės, t.y. jame neturi būti atvirų įtrūkimų ir stambių porų. Esami bei betono valymo metu atsiradę įtrūkimai išskylės turi būti užglaistyti specialiais polimeriniais mišiniais.
Gilūs įtrūkimai prieš glaistant turi būti „atidaryti“ kampiniu šlifavimo prietaisu. Nerekomenduojama naudoti glaistymo mišinių cemento pagrindu, nes jų mechaninis atsparumas plonuose sluoksniuose yra nepakankamas.
Esant pašaliniams teršalams, rekomenduojama atlikti tokias operacijas:
- Degalų ir tepalų pėdsakus reikia pašalinti garo su plovikliu srove. taip pat galima gramdyti, naudojant karštą natrio hidroksido mišinį. Abiem atvejais būtina imtis maksimalių atsargumo priemonių. Būtina dėvėti specdrabužius, pirštines rankų apsaugai, akinius ir kvėpavimo organų apsaugos priemones.
- Gyvulinės ir augalinės kilmės riebalų dėmių pėdsakus taip pat reikia visiškai pašalinti. Skirtingai nei degalų ir tepalų dėmes, šiuos nešvarumus yra ypač sunku išvalyti garo srove arba išplauti natrio hidroksidu. Jei riebalai jau įsigėrė į betoną, tuomet patikimiausias paviršių paruošimo būdas yra mechaninis užteršto betono sluoksnio pašalinimas. Priklausomai nuo riebalų prasiskverbimo gylio naudojamas valymas smėlio srove arba pjovimas kirtimo įtaisais.
Rekomendacija, kaip teisingai parinkti įrankį, dengiant serijos RILAKDEKOR dekoratyvinėmis dangomis.
Teisingas įrankių pasirinkimas yra vienas iš lemiamų veiksnių, siekiant gauti dangą su aukštomis dekoratyvinėmis savybėmis. Standartiniams dengimo serijos RILAKDEKOR dekoratyvinėmis dangomis metodams rekomenduojama naudoti šiuos įrankius (žr. lentelę). Šiuo metu teptukų ir volelių pasirinkimas rinkoje gana platus ir pasirinkti kokybišką dažymo įrankį kaip taisyklė yra nesunku.
Tačiau ypatingą dėmesį reikia kreipti mentelių pasirinkimui serijos RILAKDEKOR dangoms. Esmė tame, kad dauguma šiandien rinkoje siūlomų mentelių skirtos atlikti standartinėms statybinėms procedūroms, tokioms kaip tinkavimas, glaistymas, dengimas statybiniais klijais ir pan., tuo tarpu mentelės, naudojamos dengti dekoratyvinėmis dangomis turi būti ypatingų savybių. Rekomenduojama naudoti 2-jų tipų menteles.
1. Trapecinė mentelė iš aukštai legiruoto poliruoto nerūdijančio plieno (žr. foto 1)
Foto №1
Charakteringi ypatumai ir pranašumai:
1.1. Trapecinė forma (žr. foto 2) palengvina tolygų tinko paskirstymą paviršiumi bei sumažina riziką gauti faktūrą su pasikartojančia viena kryptimi orientuota reljefine struktūra. Tai ypač svarbu kuriant faktūras, imituojančias marmurą, smiltainį ir kt. (žr. produktus VALLE, VENETO CLASSICO ir ATACAMA), nes natūraliems akmenims nebūdingos struktūros su giežtai taisyklinga geometrija.
Foto №2
1.2. Ergonominis dizainas ir patogi rankenėlė palengvina darbą, kuriant įvairias reljefines struktūras (ypač dideliuose plotuose), nes suteikiant paviršiui norimą faktūrą rankos riešas dirba įvairiais kampais ir besikeičiančia judėjimo amplitude. Gerai subalansuotas įrankis ne tik lengvina dengimo procesą (ranka mažiau pavargsta), bet ir įgalina sukurti labiau išraiškingas ir nepakartojamas faktūras, nes pagerinta ergonomika šiuo atveju reiškia ir platesnį galimų judesių diapazoną, kas galų gale leidžia gauti būtent Jūsų ir nepakartojamą faktūros piešinį.
1.3. Mentelė pagaminta iš labai atsparaus, aukštai legiruoto, poliruoto nerūdijančio plieno. Ši aplinkybė ypač svarbi poliruojamiems kalkiniams tinkams VENETO CLASSICO ir ATACAMA, nes naudojant poliravimo stadijoje menteles, pagamintas iš įprastinio plieno, išsikišusios reljefo dalys gali pasidengti geležimi („geležiuotis“), dėl ko jos įgaus neišvaizdų juodą atspalvį, sukeltą anglinio plieno migravimu iš nepakankamos kokybės mentelės paviršiaus. Mentelės, rekomenduojamos RILAKDEKOR, pagamintos iš specialaus labai atsparaus nerūdijančio plieno ir todėl „geležiavimo“ rizika sumažinta iki minimumo. Reikia taip pat pažymėti, kad VENETO CLASSICO ir ATACAMA paviršių poliravimo etape slenkamųjų judesių metu mentelę veikia padidinta jėga (slėgis į darbinį paviršių). Spyruokliuojančios mentelės, rekomenduojamos RILAKDEKOR, paviršiaus savybės lengvina poliravimo procesą, užtikrina reikiamo rezultato gavimą su mažiausiomis darbo sąnaudomis, o taip pat sumažina riziką pažeisti paviršių pernelyg stipriai paspaudus mentelę.
1.4. Skirtingai nei standartinės mentelės naudojamos tinkavimo darbams, trapecinės RILAKDEKOR rekomenduojamos mentelės darbinės briaunos ir kampai yra užapvalinti (žr. foto 3). Tai labai svarbu, nes sumažėja rizika susidaryti ant dangos lygiagrečioms juostoms ir įbrėžimams dengiant galutiniu VENETO CLASSICO, ATACAMA, BOREALIS ir SETUAL sluoksniu.
Foto №3
Trikampė mentelė (žr. foto 4).
Foto №4
1.5. Kaip ir trapecinės, šios mentelės taip pat pagamintos iš labai atsparaus, aukštai legiruoto, poliruoto nerūdijančio plieno. Tai labai svarbu tuo atveju, kai mentelės naudojamos poliruoti kalkinio tinko paviršiams su sudėtingu reljefu, nes minimizuojama rizika susidaryti „geležiavimo“ defektams (žr. aukščiau p. 1.3). Taip pat, kaip ir trapecinės, šios mentelės turi užapvalintus kampus (žr. foto 5). Tai labai svarbu, siekiant išvengti lygiagrečių juostų ir įbrėžimų ant dangos atsiradimo, poliruojant VENETO CLASSICO ir ATACAMA sluoksnius, glotninant baltas gelio formos daleles bei glotninant įvairių tūrinių faktūrų reljefus („travertino“, „žievės“ ir kt.) gaunamus naudojant ATACAMA tinką.
Foto №5
Tinkavimas ATACAMA tinku
1. Gruntavimas

3. Suteikimas paviršiui reljefinės faktūros. Galimi įvairūs variantai.
a) «Sudūlėjusio smiltainio reljefas»





d) «Žievės reljefas»











b) «Sudūlėjusio smiltainio reljefas». ATACAMA, nenaudojant vaško CERA. Paviršiaus kontrastas išryškintas poliruojant metaline mentele.
c) «Travertino reljefas». Buvo panaudoti įvairių spalvų ATACAMA ir vaškas CERA.
d) «Medienos reljefas». Buvo panaudoti įvairių spalvų ATACAMA ir vaškas CERA.
e) «Žievės reljefas». Buvo panaudoti įvairių spalvų ATACAMA ir vaškas CERA.
Naudojimas lakas KRAKELUR
1. Pradinis paviršiaus dažymas.
Dažant velenėliu dažais MOVILAT 7 ar MOVILAT 12, tonuotais spalva, kuri toliau lems įtrūkių spalvą, gaunamas bazinis paviršiaus sluoksnis.
2. Dengimas laku KRAKELUR.
Laku KRAKELUR velenėliu ar teptuku betarpiškai dengiamas visiškai išdžiūvęs bazinis sluoksnis. Po lakavimo prieš dengiant galutiniu sluoksniu reikia išlaukti bent 6 val.
3. Galutinis dažymas.




Naudojimas dekoratyviniai vandeniu skiedžiami dažai SCINTILLO
1. Gruntavimas



arba
4. Galutinis dangos faktūros vaizdas


Naudojimas dekoratyviniai vandeniu skiedžiami dažai SETUAL
1. Pirminis paviršiaus dažymas

3. Dengimas 2-ju sluoksniu


Naudojimas dekoratyviniai vandeniu skiedžiami dažai BOREALIS
1. Pirminis paviršiaus dažymas




Metalinių paviršių apsauga nuo korozijos
Metalų apsauga nuo korozijos šiandien yra vienas iš svarbiausių techninių-ekonominių uždavinių. Šiandien pasaulyje bėra tik 30% metalo fondo, pagaminto per žmonijos istoriją. Kiti milijardai tonų išnyko, didžiąja dalimi dėl korozijos.
RLDG siūlo apsaugai nuo korozijos įvairius variantus paviršinių dangų.
Svarbiausi kriterijai pasirenkant dangas:
- būtinas dangos tarnavimo laikas;
- dangos eksploatavimo sąlygos;
- dažomo paviršiaus išvaizda;
- paviršiaus, kuris bus dažomas, būklė;
- dengimo sąlygos;
- dažymo kaina, apimanti ne tik pačių lako-dažų medžiagų kainą, bet ir paruošiamųjų ir dažymo darbų kaštus;
- dekoratyviniai reikalavimai galutinei dažomo paviršiaus išvaizdai.
Dangos tarnavimo laikas
Sutinkamai su Europos praktika (standartas ISO 12944-1) apsauginių dangų tarnavimo laikas skirstomas į tris kategorijas:
- žemas (L) - 2-5 metai;
- vidutinis (M) – 5-15 metų;
- aukštas (H) – virš 15 metų.
Reikia atsižvelgti į tai, kad duoti diapazonai (L,M,H,) tik daugmaž tiksliai fiksuoja minimalų prognozuojamą tarnavimo laiką (2, 5 ar 15 metų atitinkamai). Duotos tarnavimo laikų vertės yra šiek tiek sąlyginės, nes tarnavimo laiką įtakoja daug veiksnių (dangos eksploatavimo sąlygos, dažymo procedūrų atlikimo tikslumas, dažomo paviršiaus būklė ir kt.). Todėl nurodytos laiko kategorijos gali tarnauti tik kaip orientyrai, nustatant „prognozuojamą“ tarnavimo laiką, kuris dėl konkrečių veiksnių gali kažkiek tai į vieną ar į kitą pusę skirtis nuo realaus rezultato.